gedas (gedas) wrote,
gedas
gedas

Keletas Oršos mūšio momentų

Ką gi, 505-ųjų metinių proga dar šiek tiek apie 1514–ųjų Oršą ir jos mitus.* Juolab, kad Oršos mūšio mitų ir propagandos – per akis. Pirmiausia, ko gero klasikiniai visų karų ir mūšių mitai – priešininkų pajėgų ir patirtų nuostolių dydžiai.
LDK ir Maskvos armijų dydžiai
Šių dienų tyrinėtojai jau seniai pakoregavo tradicinius, XVI a. siekiančius vertinimus esą ties Orša 30 tūkst. LDK kariuomenės laukė apie 80 tūkst. maskvėnų orda. Neįtikėtina, kad Dniepro upės kilpoje, 6 km ilgio ir keliasdešimties kv. km pločio lauke (kuris buvo išraižytas griovų, kuriame stūksojo kalvos ir augo eglynai) tarp Oršos ir Krapivnos upės būtų grumdęsi 110 tūkst. raitelių.
LDK

Iš viso į karą su Maskvą LDK surinko apie 17 tūkst. karių, kurių mažesnę dalį (7 tūkst.) sudarė LDK pašauktiniai bajorai. Bet ir iš tų 7 tūkst. didesnė pusė (4 tūkst. ) liko Borisove, kartu su Žygimantu Senuoju. O kautis su maskvėnais 1514 m. rugsėjo pradžioje link Oršos patraukė apie 12–13 tūkst. karių (tačiau daugiatautė) LDK armija. Didesnė jų pusė – 7 tūkst. buvo samdiniai, likusią beveik po lygiai sudarė LDK (3 tūkst.) ir Lenkijos karalystės (2,5 – 3 tūkst.) kavalerija.
Maskva

Maskvėnų pajėgos buvo panašaus dydžio – sprendžiant iš vėlesnių belaisvių sąrašų ir mūšyje dalyvavusių maskvėnų vaivadų kiekiu (kiekvienam kurių paskirdavo tam tikrą karių skaičių) maksimalus jų skaičius galėjo siekti apie 16 tūkst. Bet kokiu atveju maskvėnų gretose Oršos mūšyje veikiausiai buvo keliolika, o ne keliasdešimt tūkst. karių.
Tai visai nemenkina maskvėnų grėsmės: 16 tūkst. karių to meto matais buvo labai stiprios pajėgos. Be to, nereikia pamiršti, kad prie Oršos buvo pasiųsti rinktiniai kariai, daugiausia vakarinių Maskvos sričių veteranai – profesionalai, užgrūdinti pasienio karuose su lietuviais.

Nuostolių buhalterija

Dėl karinių – propagandinių tikslų LDK ir Lenkijos metraščiuose maskvėnų nuostoliai buvo labai išpūsti – net iki 40 tūkst. Pats Žygimantas Senasis savo laiškuose užsiminė, jog mūšyje žuvo apie 16 tūkstančių maskvėnų, o į nelaisvę pateko apie 14 tūkst.
Visai kitus skaičius pateikia neseniai atrasti nauji šaltiniai – Karaliaučiaus slaptajame archyve saugoti Kryžiuočių Ordino šnipų Pskove ir Vilniuje pranešimai. Anot Ordino agentų, „Jo Karališkosios Didenybės kariuomenė ties Dniepru kautynėse prie Oršos nužudė ir paėmė gyvais į nelaisvę nemažą skaičių maskvėnų; kaip kalba, apie 2 tūkst.“
(konincklike magestat folk hebbenn eyne slachtynge geholdenn by Orse an der Nepe unnd eyne mercklike sint der Moskowiter totgeslagenn unnd levendich gefanngen, so men secht, by IIM).
Bet pirmiausia kyla klausimas ar tik nebus tam pranešime 2 tūkstančiais įvardinti būtent belaisviai?
Rusų istoriko A. Lobino vertinimais, žinant, kad lietuvių ir lenkų metraščiuose įvardinama tik apie 600 mūšio belaisvių maskvėnų, išeitų, kad kautynėse žuvo 1400 Vasilijaus III karių, o nelaisvėn pakliuvo 600.
Vargu ar tai tiesa – tie 600 belaisvių todėl iš išvardinti, kad buvo žymesni – vaivados ar bojarinai, bojarinų sūnus. Tuose pat šaltiniuose užsimenama, kad eilinių karių belaisvių dar buvo didelė daugybė, dėl tos gausos jie ir neskaičiuoti.
LDK pajėgos žuvusiais ir sužeistais neteko apie 500 karių (kas irgi liudija, kad visišką sutriuškinimą patyrusių maskvėnų nuostoliai turėtų būti gerokai didesni).
Galų gale, kad maskvėnų nuostoliai buvo didžiuliai matyti iš fakto, jog kautynėse iš vienuolikos priešo vadų teišsigelbėjo trys: šeši (tarp jų ir vyriausiasis – Didžiojo pulko vadas Ivanas Čeliadninas) pakliuvo nelaisvėn, o du žuvo.

Dar keletas įdomesnių Oršos mūšio momentų.
Šaunamųjų ginklų reikšmė

Pagrindinius Oršos mūšio mitus išnagrinėjo baltarusių istorikas Aliaksandras Kazakovas.
Su kuriuo ne visur sutikčiau– pvz,. manau, kad visai be reikalo nuvertina šaunamojo ginklo reikšmę mūšiui.
Aišku, tiek apie patrankų, tiek apie arkebuzų greitošaudą nebuvo kalbos, bet panaudojimas netikėtai, iš pasalų, tuo pačiu nukaunant 1ar 2 maskvėnų armijos vadus (Priešakinio pulko vaivadą, kunigaikštį kunigaikščio I. Temkiną – Rostovskį, o gal ir Kairiosios rankos pulko vadą Andrejų Obolenskį) veikiausiai turėjo triuškinantį psichologinį efektą, po kurio maskvėnai galutinai palūžo.
Ar būtų LDK laimėjusi be patrankų ir jų pasalos? Mažų mažiausiai LDK kariai tikrai būtų atsilaikę, veikiausiai ir laimėję, bet klausimas ar laimėjimas būtų toks triuškinantis, o maskvėnų panikos laipsnis toks didelis, atitinkamai jie būtų patyrę tokių nuostolių traukiantis.

Smūgiai ietimis

Žvelgiant į paveikslą, kuris, daugelio tyrinėtojų nuomone, pieštas mūšyje dalyvavusio ar bent jo dalyvių pasakojimus girdėjusio žmogaus, taigi turintis didesnį autentiškumo laipsnį, nei, pvz., J. matejkos „Žalgirio mūšis“, sukurtas XIX a....
Taigi, tyrinėjant įvairius mūšio momentus paveiksle, krinta į akis įdomus momentas: bent trijose vietose, kuriose vaizduojami maskvėnų raitelius susirėmimai su LDK ar lenkų kavalerija, matyti, kad susidūrimo metu maskvėnų rankose trumpakočiais ginklai (kirvukai, kalavijai), kai LDK raiteliai smogia ietimis, versdami priešą iš balnų.
Pastebėsiu, kad dar S. Herberšteinas knygoje „Rerum Moscoviticarum...“ rašė, kad maskvėnų „...balnai pritaikyti taip, kad raiteliai gali be jokio vargo sukiotis į visas puses ir įtempti lanką. Sėdinčių ant arklių kojos taip surištos viena su kita, jog jie visiškai negali išlaikyti bent kiek stipresnio smūgio ietimi ar strėle.“
Ar nebus taip, kad LDK kavalerija turėjo pranašumą ne vien artilerijos ir sunkiosios kavalerijos - samdinių riterių (beje, irgi ietininkų) dėka?

Oršos mūšio dalyviai, palaidoti Vilniuje

Vienas iš karštesnių mūšio momentų:
Nuo kalvos į priešus pasileidusio maskvėnų Dešiniosios rankos pulko (jį sudarė daugiausia novgorodiečiai ir pskoviečiai) smūgis buvo stiprus. Maskvėnai įsirėžė į lenkų eiles ir prispaudė prie Dniepro lenkus (elitinė, apie 500 raitelių Lenkijos dvaro vėliava, vadovaujama Wojciecho Sampolinskio ir apie 2000 lenkų savanorių vadovaujamų Jano Tarnowskio).
Kirstynėse nuo maskvėno kardo žuvo kilmingos lenkų šeimos atstovas Janas Zborowskis, novgorodiečių žirgų kanopomis buvo užtryptas „šviesiausiasis baronas Slupeckis“.
Bet Ostrogiškis buvo numatęs tokią įvykių eigą. Kairį LDK armijos sparną spaudžiantiems rusams iš centro tučtuojau smogė pora tūkstančių samdinių riterių, tuoj privertusiu maskvėnus „...parodyti nugaras.“
Spėju, kad paveiksle abiejų žymiųjų lenkų karių žūtis matoma čia (žr. paveikslėlį).
Bet įdomiausia, kad šaltinių teigimu LDK karių pusėje nuostoliai buvo tokie „2 šviesiausieji baronai, Zborovskis ir Slupeckis, kurie buvo palaidoti Vilniuje, pas bernardinus. Iš karaliaus karių žuvo 500, o sužeista daug daugiau.“
Taigi, Vilniuje palaidoti bent trys žymūs Oršos mūšio dalyviai – be abiejų kautynėse žuvusių lenkų čia gerokai vėliau buvo palaidotas ir į nelaisvę paimtas maskvėnų armijos vadas Ivanas Čeliadninas, kurį ilgai kalino Vilniaus Aukštojoje pilyje, bet Vasilijus III taip ir nesiteikė jo išpirkti iš nelaisvės...
----
*Pirmiausia pastebėsiu, kad, mano nuomone, blogiausia, ką galima daryti kovoje su priešiška propaganda - jai priešpastatyti savą, taip nusiritant į banalų „kieno didesnis“...
Nereikia kovoti su priešininku jo primestais ginklais, kuriuos jis, ko gero, dar ir labiau įgudęs naudoti.
Bent jau istoriko siekis pirmiausia turi būti tiesa, aišku, kiek ją įmanoma rekonstruoti. Ir čia didesnė kliūtis gal net ne atstumas laike (500 metų), kiek šių dienų vidaus ir išorės politikos vėjai. Tik sugebėjimo jiems atsispirti laipsnis skiria gerą tyrinėtoją, nuo...lankstesnio.
Tags: istorija, karo istorija, įdomybės
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 0 comments