?

Log in

No account? Create an account
patrankininkas

gedas


Piknikas istorijos šalikelėje


Previous Entry Share Next Entry
[sticky post]Tataigi
patrankininkas
gedas
Dvyliktaisiais šio lj gyvavimo metais, rudenėjant, nusprendžiau, kad atėjo laikas prisistatyti. Nors kažkaip ypatingai lyg ir anksčiau nesislapsčiau. Esu Gediminas Kulikauskas, kadais krimtęs istorijos mokslus, o šiandien dirbantis Lietuvos muitinėje.
Domiuosi kasdienybės/buities ir karo istorijomis. Karo - tai pirmiausia Didžiojo/I-ojo pasaulinio (Rytprūsių operacija, karo veiksmai Žemaitijoje 1914/Dubysos mūšis 1915, Kauno tvirtovės šturmas ir kt.) II-ojo pasaulinio karo istorija Lietuvoje (Raseinių/Alytaus tankų mūšiai/"Brandenburgo" diversantų veiksmai).
Dar skaitinėju (anksčiau ir rašiau) mokslinę fantastiką, detektyvus (dabar labiau memuarus). Periodiškai brūkšteliu vieną kitą straipsnį žurnaluose "Verslo klasė" ir "Iliustruotoji istorija" (jų anonsų čia irgi pasitaiko, pastaruoju metu - gausiau nei kitų įrašų).
Jau spėjau išleisti ir dvi tris keturias knygeles - "Apelsinų kontrabandą" (2013), "Elektros boikotą" (2015) (abi - pasakojimai apie  tarpukario-smetoninę Lietuvą) ir "Respubliką prieš Maskvą" (2017) ir "Lietuvio kodą (2018). Dabar rašau dar porą vieną. Ar prisidedu prie bendrų projektų - tokių, kaip 2016 m. pasirodžiusi "Halė. Vilniaus turgaus istorija".
       
Tebeparduodamos, žmonėms lyg patinka (pirmos buvo trys, antros - du leidimai). Apie ką? Jei trumpai - apie menkiau žinomas smetoninės/tarpukario Lietuvos įdomybes ir to meto žmonių kasdieninio gyvenimo keistenybes (mūsų akimis). Bet paskaitykit ištraukas, nesidrovėkit (žr. nuorodas aukščiau).
Turiu keisčiausių hobių - tarp jų - I pasaulinio karo kapinių Lietuvos teritorijoje paieška ir skaitmeninimas (fiksuoju, fotografuoju, kuriu jų katalogą, bendradarbiauju sudarant žemėlapį, svajoju rasti kokio lietuvninko, žuvusio Didžiojoje Lietuvoje kapą).
Domiuosi lobių ieškojimais (ir tų ieškojimų istorija - apie tai galima rasti, kad ir toje pat "Apelsinų kontrabandoje").
Kolekcionuoju senovines fotografijas, atvirukus (daugiausia I ir II pasaulinių karų temomis, tarpukario laikų buities ir pan.)
Kodėl lj (šiaip dar esu surandamas g+ ir fb plotuose)? Koks pasamanojęs šis tinklas bebūtų, aukščiau paminėtieji dar laikinesni, ir įrašai juose - labiau atspindi tik tos minutės įspūdžius. Šieji lieka ilgiau, prireikus, žmogus gali ir susirasti, archyvuoti. Į juos tiesiog patogu dėlioti nuorodas, jei brūkšteli ilgesnį tekstą (vis dar būna ir taip). Be to, pastaruoju metu kreipiasi nemažai žmonių su savom  įdomiom istorjom, tad tebus jiems prieinama ir ši erdvė, kadaise tebuvusi labiau asmeniniu tinklo užkampiu. Aš nežinau kiek čia beliko senojo lj gyventojų (veikiau jau vienetai, nebe dešimtys) su kuriais būdavo smagu padiskutuoti. Bet mažumėlę pavažinėjęs po Lietuvą (pristatinėjau abi knygas) nesyk išgirdau, jog žmonės "pikniką istorijos šalikelėje" žino ir skaito. Tad tolydžio prašienausiu dilgėles, kad visai neužaktų. Na, tiek gal ir užteks, ir gal jau per daug.

  • 1
na, gal nebent per rss, nes, jei šiaip, tai šita platforma turi "durną kvapą", o ir reklamos kvadratinėm raidėm - neiššienaut.

mano nuomone, turint tokį nemenką bagažą, jau galima ir savo tinklapį turėt, kur pats sau šeimininkas

gal ir taip. Bandžiau šiaip wordpress-ą kažkada, nepatiko.

tikriausiai seniai buvo :) man irgi nepatiko kažkada, nieko nesupratau, dabar normaliai, puslapį sukonstruot - nieko sudėtingo.
jei ypatingų poreikių nėr (ne programuotojas aš), sakyk, galim padėliot

prieš 2-3 metus. Mėginau knygų apžvalgas dėliot, mėnesį pasikankinęs galop lj pakūriau.

skaičiuojant technologinio amžiaus matais ir metais - tai jau seniai :)
vienžo, sugalvosi - duok žinot, laiko turiu, svarbu sveikatos būtų.

Turėsiu omeny, dėkui, bet vargu ar asmeninį pakursiu. Užtai gal kada kokį specializuotą I pasauliniam ar pan. sugalvočiau.

va man iki šiol neaišku, kodėl/kaip skaityti kažką, kas nesujungta į jau veikiančią turinio pateikimo man sistemą. Tai tik LJ ir FB, bet FB tikrai ne viskam idealu. Na ir sujuntame tinkle galima tikėtis ne tik informacijos pateikimo, bet ir bendravimo - aš čia radau draugų, realiai draugauju, net keliaujam va kartu.

Apie LJ senus gerus laikus aš atsimenu :)

Kai rusai perpirko LJ, rašiau kažkam iš Team'o, kad nekištų rusiško pradinio puslapio į LT segmentą. Man atsakė, kad taigi rusiškai supranta LT gyventojai.

Būtų viskas gerai, nei ne šita suknista LJ politika, reklamų prifarširuota, kaip kokiam nelegaliam piratinių filmų puslapyje. LJ laikai, deja, praėjo. Liūdesys.
FB irgi ne kažką. Gėpliusas panašiai - ne tas formatas. Lieka tik standalone. Ir apjunginėju tai,kas skaitoma per rss.
Arba jau pasenau ir bambu sau be reikalo.

"Anksčiau tai buvo laikai, dabar liko tik lajkai" (c) by me

Tai kad kai tik jie prikšio reklamų be saiko, vartotojai parašė kažkokį skriptą, kurį aš ir prijungiu visada. Tad reklamas matau retokai. Nebent tuo naudotis techniškai ar morališkai nepriimtina. Ir prisijungimui sau pasistačiau tokį pradinį puslapį, kur to jų pirmojo praktiškai negaliu pamatyti. O kai prisijungiu, man rodo anglakalbį topą, taip pasistačiau.

Įsivaizduoju, kaip galima būtų tiesiog ką paskaityti, bet tai man nekompensuotų sistemų, kur žmogui pasaku ką nors, tada žmogus man pasako pas mane ką nors, ir t.t. iki susitikimo ir pasivažinėjimų šimtais km :) Ne su visais, bet su kai kuo bendravimas gaunas abipusis, atseit jei vienas žmogus rodo dėmesį kitam, tai ir kitas atsilygina.

Citata graži!

Priimt, tai priimtina, bet... nedžiugina, kaip tam anekdote apie oro balionėlį.
Plius, jei neturi vienos temos, kaip pvz., gedas, tai kiek gi galima rašyti.
Bendravimas - aš suprantu - svarbus dalykas, ir čia jau kiekvienam savo. Vieni randa jį čia, kiti - fb, dar kiti kur nors forumuose.

Jei čia tinka - kodėl gi ne, nenoriu įrodinėt, kad čia blogai, o kitur gerai.

Ačiū už komplimentą, bet gal jau neflūdinam gedo įrašo - ne apie tai tema :)

  • 1