gedas (gedas) wrote,
gedas
gedas

Pirmas amerikiečių "Vietnamas": su jeis karą vesti yra visai kitoniszka

Uf, vakar pribaigiau tekstuką "Verslo Klasei". Turėtų būti šiek tiek egzotikos iš Rytų kraštų.
Beje, įdomu, kad su VK "Maximos" žurnalų lentynose pradėjo konkuruoti lietuviškoji "National Geographic" - kiek užeinu vis būna užkrauta ant viršaus, che, che).

2010 03 09 Filipinieciai Manilos apylinkese 1899
Filipiniečių kariai Manilos apylinkėse, 1899 m., Vikipedija.

Man ypač patiko gabalėlis "Pirmojo amerikiečių Vietnamo karo", kuris, pasirodo buvo... Filipinuose. Tie "pilipiniečiai" pasirodė kur kas kietesni už kokią persenusią Ispaniją, Kiniją ar kitus šiaudadūšius priešininkus, su kuriais iki tol (ir vėliau) turėjo reikalų amerikiečiai.

2010 03 09 Amerikieciu ir filipinieciu kautynes ties Quingua
Amerikiečių ir filipiniečių kautynės ties Quingua, 1899 m. balandžio 23 d. Kurz & Alison piešinys, Vikipedija.

Karas tarp JAV ir Pirmosios Filipinų Respublikos truko trejetą metų (nors paskiri partizanų būriai liovėsi priešintis tik 1913 m.).
Iki tol Filipinus valdė ispanai, bet 1896-aisiais filipiniečiai sukilo.
Sukilėliais labai apsidžiaugė amerikiečiai, kurie po įtartino amerikiečių karo laivo susprogdinimo Havanoje, 1898 m. pradėjo karą su ispanais, skelbdamiesi, jog padeda kovoti dėl laisvės kubiečių ir filipiniečių sukilėliams.
1898 m. birželio 12 d., likus porai mėnesių iki JAV-Ispanijos karo pabaigos filipiniečiai paskelbė apie šalies nepriklausomybę.
Tačiau karą laimėjusios (ir Filipinus iš ispanų 1899-ųjų gruodį už 20 mln. dolerių nusipirkusios) JAV apie jokią Filipinų Respubliką nenorėjo nė girdėti.
Tad 1899-ųjų vasario 4 d. prasidėjo karas tarp filipiniečių ir amerikiečių (vienas amerikiečių kareivis paprasčiausiai nušovė nežinia ko į JAV karinę bazę užėjusį filipinietį, kuris nesugebėjo pasiaiškinti, nes nemokėjo anglų kalbos).

Jau po poros valandų ties šalies sostine Manila įsiliepsnojo mūšiai - amerikiečiai (12 tūkst. karių) per porą dienų sumušė pirmojo Filipinų prezidento Emilio Aguinaldo vadovaujamą Filipinų Respublikos armiją (15 tūkst. karių). Amerikiečiai prarado apie 300, filipiniečių apie 2000 kareivių. Tačiau užuot pasidavęs, Aguinaldo su karių likučiais pasitraukė į kalnus šalies šiaurėje iš kur pradėjo nuožmų partizaninį karą, trukusį mažiausiai tris metus.

2010 03 09 Suzeisti amerikieciai 1899
Kovose su filipiniečiais sužeisti amerikiečių kareiviai, 1899 m., Filipinai.

Įdomu, kad JAV karių gretose šiame kare dalyvavo ir nemažai lietuvių. O iš Vilkaviškio apskrities kilęs Juozas Vosylius laiškuose namiškiams rašė:
,,Karė su pilipiniecziais, kaip rodosi, negreitai pasibaigs, nes su jeis karą vesti yra visai kitoniszka, negu su Ispanija buvo. Amerikonai juos vejasi į nežinomas vietas ir apsižiųri kad tie jau puola ant jų užpakalio."
Nesugebėdami susidoroti su partizanais, kurie juos keletą kartų skaudžiai sumušė (JAV nuostoliai šiame kare buvo didesni, nei karo su Ispanija ir kinų „boksininkais“ kartu sudėjus), amerikiečiai ėmėsi terorizuoti taikius gyventojus. JAV buvo priversta siųsti pastiprinimą po pastiprinimo Filipinus okupavusiai savo kariuomenei, kuri iki 1902-ųjų „išsipūtė“ daugiau nei tris kartus (iki 126 tūkst. karių).

Juozas Vosylius, nusiminęs, rašė:
...Musztynių su pilipiniecziais turėjome daugelį, bet didžiause buvo kalnuose tarp San Pable ir Santa Kruz. Kiek mūsų amerikonų tapo užmušzti isz tikrųjų negalėjau patirti, bet pats macziau 38 užmusztus ir 100 sužeistų. Apie Manilą mūsziai yra labai tankųs. Pilipiniecziai buvo pataisę minas, tai kaip užėjo du batalijonai Californijos savanorių, juos isznesziojo po orą kaip muses.”

2010 03 09 Amerikieciu artileristai Manilos apylinkese
Amerikiečių artileristai Filipinų sostinės Manilos apylinkėse, apie 1899 m. Fotografija iš JAV Kongreso bibliotekos, Vikipedija.

Beje, kalbant apie muses, tai Filipinuose kariavusiems lietuviams labai neįtiko vietos vabalai:
,,O tų visokių vabalų! lekiojanczių ir rėpliojanczių. Užmigus jie tuojaus taisosi prie vakarienės. Isz ryto reikia kiszenius iszkraustyti, nes pilni prilenda vabalų. Karsztis vidurdienyje toks didelis, kad negirdėti jokio pauksztelio nei varlės kurkiant, bet vakar ir naktyje kelia jie veseilę, kad reikia ausis užsikiszti.”

1901 m. kovą amerikiečiams pagaliau pavyko paimti nelaisvėn E. Aguinaldo, kuris pakvietė savo tautiečius sudėti ginklus, tačiau partizaninei kovai vadovauti tučtuojau ėmėsi kitas lyderis – generolas Miguelis Malvaras.
J. Vosylius skundėsi:
,,Net miesteliuose, kur stovi Amerikos kariauna, reikia buti labai atsargiais; negali iszeiti su mažiaus kaip 50 kareivių, o ir tai pasitaiko kad užmusza arba sužeidžia keletą mųsų amerikieczų.”

Palaužti sukilėlius pavyko tik dar po metų, kai Malvaras ir 3 tūkstančiai jo karių buvo apsupti ir priversti pasiduoti. Tačiau atskiruose šalies rajonuose sukilėliai priešinosi iki 1913 m.
Šio karo metu žuvo apie 4300 amerikiečių kariai (ir 2000 jiems talkinusių filipiniečių policininkų), iki 20 tūkst. filipiniečių ir apie 200 tūkst. taikių gyventojų.
Palyginimui – malšinant „boksininkų“ sukilimą Kinijoje žuvo 21 amerikiečių karys, kare su Ispanija – 385 (tai tik tiesioginiai kovos nuostoliai, iš viso žuvo 2446, o nuo ligų mirė apie 5000).
Tags: karo istorija, straipsniai, verslo klase
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 8 comments