?

Log in

No account? Create an account
patrankininkas

gedas


Piknikas istorijos šalikelėje


Previous Entry Share Next Entry
Pirmas amerikiečių "Vietnamas": su jeis karą vesti yra visai kitoniszka
vietnam
gedas
Uf, vakar pribaigiau tekstuką "Verslo Klasei". Turėtų būti šiek tiek egzotikos iš Rytų kraštų.
Beje, įdomu, kad su VK "Maximos" žurnalų lentynose pradėjo konkuruoti lietuviškoji "National Geographic" - kiek užeinu vis būna užkrauta ant viršaus, che, che).

2010 03 09 Filipinieciai Manilos apylinkese 1899
Filipiniečių kariai Manilos apylinkėse, 1899 m., Vikipedija.

Man ypač patiko gabalėlis "Pirmojo amerikiečių Vietnamo karo", kuris, pasirodo buvo... Filipinuose. Tie "pilipiniečiai" pasirodė kur kas kietesni už kokią persenusią Ispaniją, Kiniją ar kitus šiaudadūšius priešininkus, su kuriais iki tol (ir vėliau) turėjo reikalų amerikiečiai.

2010 03 09 Amerikieciu ir filipinieciu kautynes ties Quingua
Amerikiečių ir filipiniečių kautynės ties Quingua, 1899 m. balandžio 23 d. Kurz & Alison piešinys, Vikipedija.

Karas tarp JAV ir Pirmosios Filipinų Respublikos truko trejetą metų (nors paskiri partizanų būriai liovėsi priešintis tik 1913 m.).
Iki tol Filipinus valdė ispanai, bet 1896-aisiais filipiniečiai sukilo.
Sukilėliais labai apsidžiaugė amerikiečiai, kurie po įtartino amerikiečių karo laivo susprogdinimo Havanoje, 1898 m. pradėjo karą su ispanais, skelbdamiesi, jog padeda kovoti dėl laisvės kubiečių ir filipiniečių sukilėliams.
1898 m. birželio 12 d., likus porai mėnesių iki JAV-Ispanijos karo pabaigos filipiniečiai paskelbė apie šalies nepriklausomybę.
Tačiau karą laimėjusios (ir Filipinus iš ispanų 1899-ųjų gruodį už 20 mln. dolerių nusipirkusios) JAV apie jokią Filipinų Respubliką nenorėjo nė girdėti.
Tad 1899-ųjų vasario 4 d. prasidėjo karas tarp filipiniečių ir amerikiečių (vienas amerikiečių kareivis paprasčiausiai nušovė nežinia ko į JAV karinę bazę užėjusį filipinietį, kuris nesugebėjo pasiaiškinti, nes nemokėjo anglų kalbos).

Jau po poros valandų ties šalies sostine Manila įsiliepsnojo mūšiai - amerikiečiai (12 tūkst. karių) per porą dienų sumušė pirmojo Filipinų prezidento Emilio Aguinaldo vadovaujamą Filipinų Respublikos armiją (15 tūkst. karių). Amerikiečiai prarado apie 300, filipiniečių apie 2000 kareivių. Tačiau užuot pasidavęs, Aguinaldo su karių likučiais pasitraukė į kalnus šalies šiaurėje iš kur pradėjo nuožmų partizaninį karą, trukusį mažiausiai tris metus.

2010 03 09 Suzeisti amerikieciai 1899
Kovose su filipiniečiais sužeisti amerikiečių kareiviai, 1899 m., Filipinai.

Įdomu, kad JAV karių gretose šiame kare dalyvavo ir nemažai lietuvių. O iš Vilkaviškio apskrities kilęs Juozas Vosylius laiškuose namiškiams rašė:
,,Karė su pilipiniecziais, kaip rodosi, negreitai pasibaigs, nes su jeis karą vesti yra visai kitoniszka, negu su Ispanija buvo. Amerikonai juos vejasi į nežinomas vietas ir apsižiųri kad tie jau puola ant jų užpakalio."
Nesugebėdami susidoroti su partizanais, kurie juos keletą kartų skaudžiai sumušė (JAV nuostoliai šiame kare buvo didesni, nei karo su Ispanija ir kinų „boksininkais“ kartu sudėjus), amerikiečiai ėmėsi terorizuoti taikius gyventojus. JAV buvo priversta siųsti pastiprinimą po pastiprinimo Filipinus okupavusiai savo kariuomenei, kuri iki 1902-ųjų „išsipūtė“ daugiau nei tris kartus (iki 126 tūkst. karių).

Juozas Vosylius, nusiminęs, rašė:
...Musztynių su pilipiniecziais turėjome daugelį, bet didžiause buvo kalnuose tarp San Pable ir Santa Kruz. Kiek mūsų amerikonų tapo užmušzti isz tikrųjų negalėjau patirti, bet pats macziau 38 užmusztus ir 100 sužeistų. Apie Manilą mūsziai yra labai tankųs. Pilipiniecziai buvo pataisę minas, tai kaip užėjo du batalijonai Californijos savanorių, juos isznesziojo po orą kaip muses.”

2010 03 09 Amerikieciu artileristai Manilos apylinkese
Amerikiečių artileristai Filipinų sostinės Manilos apylinkėse, apie 1899 m. Fotografija iš JAV Kongreso bibliotekos, Vikipedija.

Beje, kalbant apie muses, tai Filipinuose kariavusiems lietuviams labai neįtiko vietos vabalai:
,,O tų visokių vabalų! lekiojanczių ir rėpliojanczių. Užmigus jie tuojaus taisosi prie vakarienės. Isz ryto reikia kiszenius iszkraustyti, nes pilni prilenda vabalų. Karsztis vidurdienyje toks didelis, kad negirdėti jokio pauksztelio nei varlės kurkiant, bet vakar ir naktyje kelia jie veseilę, kad reikia ausis užsikiszti.”

1901 m. kovą amerikiečiams pagaliau pavyko paimti nelaisvėn E. Aguinaldo, kuris pakvietė savo tautiečius sudėti ginklus, tačiau partizaninei kovai vadovauti tučtuojau ėmėsi kitas lyderis – generolas Miguelis Malvaras.
J. Vosylius skundėsi:
,,Net miesteliuose, kur stovi Amerikos kariauna, reikia buti labai atsargiais; negali iszeiti su mažiaus kaip 50 kareivių, o ir tai pasitaiko kad užmusza arba sužeidžia keletą mųsų amerikieczų.”

Palaužti sukilėlius pavyko tik dar po metų, kai Malvaras ir 3 tūkstančiai jo karių buvo apsupti ir priversti pasiduoti. Tačiau atskiruose šalies rajonuose sukilėliai priešinosi iki 1913 m.
Šio karo metu žuvo apie 4300 amerikiečių kariai (ir 2000 jiems talkinusių filipiniečių policininkų), iki 20 tūkst. filipiniečių ir apie 200 tūkst. taikių gyventojų.
Palyginimui – malšinant „boksininkų“ sukilimą Kinijoje žuvo 21 amerikiečių karys, kare su Ispanija – 385 (tai tik tiesioginiai kovos nuostoliai, iš viso žuvo 2446, o nuo ligų mirė apie 5000).

  • 1
jis tai vadina tekstukais. tekstuliais. tekstužiais. tekstuliukėliais.

dešimtadalis disertacijos kaip nieko.

bet skaitėsi kaip koks "page-turner", kaip koks Danas Brownas, pakartosiu savo komplimentą ir čia.

ačiū, ačiū

Danai Brownai - pasislink.

Iš tikrųjų tai stiprokai pergiri, bet teks priprasti prie saldumo :)

Šio karo metu prasidėjo iki šiol nesibaigianti amerikiečių meilė galingiems ginklams. Karo pradžioje standartinis amerikiečių karininkų ginklas buvo Colt M1892 .38 Long Colt. Viskas buvo lyg ir gerai, kol kariai nesusidūrė su vadinamaisiais "Moro" kariais, kurie buvo musulmoniškieji Filipinų sukileliai.
Į kovą šie sukileliai eidavo vedami savo religijos, ir ko gero, kokių nors kalnuose augančių grybukų ar žolelių. Karininkų revolveriai jų nesustabdydavo net ir pataikę kelis kartus, ir skirtingai nei kariai, kurie turėjo durtuvus ant šautuvų, karininkai iš arti likdavo beveik su plikomis rankomis.
Problema buvo ne tokia ir maža, pirmas žingsnis buvo pasiųsti į filipinus siuntas jau iš ginkluotės išimtų galingesnių ir sunkesnių Colt SAA revolverių, bet tai nebuvo pakankamai gera išeitis- kariuomenei reikėjo naujo ginklo, taigi po konkurso į ginkluotę 1911 metais buvo priimtas colt M1911 pusiau automatinis pistoletas, kuris ginkluotėje išbuvo iki 1990 metų ir kai kurių dalinių bei iš dalies ir Lietuvos kariuomenės yra naudojamas iki šiol.
Šitas vienas pavyzdys parodo, kaip amerikiečiai nebuvo pasiruošę tokiam karui, bet kartu ir tai kaip greitai buvo atsiliepiama į armijos poreikius. Panašiai tik keliais metais anksčiau JAV naudoti Krag šautuvai buvo pakeisti Springfield šautuvais po kelių nesekmingų susiremimų su Ispanais.

o, labai įdomu.
o kardeliais karininkai tų musulmonų nė kiek neprilaikydavo - nes lyg turėjo, sprendžiant pagal paveikslus.

Man atrodo kad koviniai kardai buvo tik pas kavaleriją- pėstininkų karininkai turėjo kardus, bet manau jie buvo daugiau paradiniai blizgučiai.
Jūrų pėstininkų karininko kardas
http://en.wikipedia.org/wiki/Marine_Noncommissioned_Officers%27_Sword,_1859-Present
Be to turint kardą dar reikia ir mokėti juo naudotis- jei karininkas visą laiką pasitikėjo savo revolveriu, nemanau kad jis per daug treniravosi naudoti kardą, skirtingai nei filipinietis, kurio rankoje paprasta mačetė pavojingesnė už patį geriausią kardą.

Jei būtų nemokėjęs, būsimas generolas Patonas nebūtų parašęs vadovėlio kavalerijos (pirmiausiai) karininkams, kaip kardu mosuoti. :)

http://en.wikipedia.org/wiki/Patton#Master_of_the_Sword_and_the_Patton_Saber

Jūrų pėstininkų karininkai kardą gavo iš mameliukų - tai skimitaro kopija. Karininkus juo mosuoti mokino - tai buvo netgi jų vienas iš pragrindinių abordažinių ginklų.

Tad abu šie pavyzdžiai “apglėbia“ tą diskutuojamą laikotarpį. Bėdų buvo, bet ne taip ir skeptiškai į tai žiūrėčiau. :P

Patonas užsiiminėjo fechtavimusi kaip sportu- buvo šiuolaikinis penkiakovininkas. Jo sukurtas kardas Model 1913 Cavalry Saber buvo daugiausia kavalerijai skirtas ginklas- makštis tvirtindavosi prie balno, pas kardas buvo skirtas pirmiausia durti, tik paskui kirsti.

Mameliukų kardus nešiojo man atrodo tik aukštesni karininkai- NCO nešiojo 1859 modelio kardus. Abordažui JAV armiją turėjo trumpesnių kardų tokių kaip Model 1861 Naval Cutlass. Tokius abordažo metu naudodavo ir paprasti kariai, bet abordažo kardai dažniausiai būdavo laivuose, Be to nemanau, kad toks dalykas kaip abordažas būdavo dažnas XX amžiaus pradžioje, taigi karininkai kažin ar dažnai pamojuodavo kardais praktiškai.

Palyginus su JAV moro sukileliai buvo ginkluoti Barongais- pusiau legendiniais kardais, kurių damasko plieno ašmenys buvo specialiai pritaikyti kapoti, ir dėl to žymiai sunkesni, pagal kai kurias legendas šis kardas galėjo perkirsti šautuvų vamzdžius.
http://en.wikipedia.org/wiki/Barong_%28knife%29

Manau kad jei karininkai tuo metu ir turėjo kardus mūšio laukuose, tai tikrai nebuvo pirmas ginklas, kurio jis griebdavosi mūšio metu, o jei revolveris priešo nesustabdo, kardo galima nespėti ir išsitraukti.

Who brings a knife to the gun-fight? ;)

Jūros pėstininkai kardu naudojasi kasmet: juo pjaustomas tortas Korpuso gimtadienio proga! :)

  • 1