Top.Mail.Ru
? ?
patrankininkas

gedas


Piknikas istorijos šalikelėje


[sticky post]Tataigi
patrankininkas
gedas
Dvyliktaisiais šio lj gyvavimo metais, rudenėjant, nusprendžiau, kad atėjo laikas prisistatyti. Nors kažkaip ypatingai lyg ir anksčiau nesislapsčiau. Esu Gediminas Kulikauskas, kadais krimtęs istorijos mokslus, o šiandien dirbantis Lietuvos muitinėje.
Domiuosi kasdienybės/buities ir karo istorijomis. Karo - tai pirmiausia Didžiojo/I-ojo pasaulinio (Rytprūsių operacija, karo veiksmai Žemaitijoje 1914/Dubysos mūšis 1915, Kauno tvirtovės šturmas ir kt.) II-ojo pasaulinio karo istorija Lietuvoje (Raseinių/Alytaus tankų mūšiai/Manšteino tankų reidas/"Brandenburgo" diversantų veiksmai).
Dar skaitinėju (anksčiau ir rašiau) mokslinę fantastiką, detektyvus (dabar labiau memuarus). Kadais rašiau vieną kitą straipsnį žurnaluose "Verslo klasė" ir "Iliustruotoji istorija", gaila antrojo jau nebeliko, o ir iš pirmojo - tik vardas.
Dalį savo tekstų šiuo metu publikuoju šiame portale - yra nemokamų ir prenumeruojamų, kviečiu skaityti:
https://contribee.com/piknikasistorijossalikeleje

Jau spėjau išleisti ir dvi tris keturias beveik penkias knygeles - "Apelsinų kontrabandą" (2013), "Elektros boikotą" (2015, 2023) (abi - pasakojimai apie  tarpukario-smetoninę Lietuvą), "Halė. Vilniaus turgaus istorija (bendraautorius, 2016), "Respubliką prieš Maskvą" (2017), "Lietuvio kodą" (2018) ir "Apelsinų kontrabandą. Dar daugiau istorijų" (2019) (tai stipriai papildytas 2013-ųjų "...kontrabandos" perleidimas).
Dabar rašau dar porą vieną.
Mielai prisidedu prie bendrų projektų - tokių, kaip 2016 m. pasirodžiusi "Halė. Vilniaus turgaus istorija" ar "Molėtų istorinės atodangos" (2023).
         
dar kiek asmeniškumųCollapse )

Orša (1514)
patrankininkas
gedas

Spaudos rūmai 1991 01 11 - 2022 01 11
patrankininkas
gedas
Spaudos rūmai dabar (2021 01 11) ir tada (1991 01 11).


Spaudos rūmų įėjimas šiandien. 209 fotografija.
Read more...Collapse )Read more...Collapse )

Piknikas istorijos šalikelėje - antri namai
zuikis
gedas
Brūkštelsiu ir čia, kad jau kurį laiką vieną kitą tekstą rašau šiam portale, kuriam susukau to paties pavadinimo kampelį, o būtent:Ne tai, kad persikrausčiau - vieną kitą tekstą, manau publikuosiu ir čia, tiesiog ten yra galimybė tekstų prenumeratai ir jų monetizavimui. Iliuzijų neturiu, suprantu, kad labiau žaidimas, o bet vis dėlto.
Portalai man užsidarė, žurnalai, po Aurelijaus išėjimo, panašu - irgi, kažkur brūkšniuoti tekstus retsykiais norisi. Tad jei kam tebeįdomu - kviečiu - stengiuosi, kad bent pusė įrašų būtų nemokami, tiesa, jie gal kiek labiau skuboti pastebėjimai, naujienos ir pan. Yra mokamų tekstų - ilgesnių, labiau iliustruotų, su archyvinių dokumentų, nuotraukų panaudojimu, didesniu sugaišto laiko kiekiu ir pan. - šiuos jau reiktų pirkti-prenumeruoti.

Iliustravau Veliuonos pilaičių - nežinomos kryžiuočių piliavietės fotografija - pafiksavau kažkurį gražų rudenį, kai atrodė ypač šauniai. Nurimusi kadais aršių kovų vieta (didžiausia arbaletinių strėlių sankaupa Lietuvoje, berods iki šiol nepralenkta). Dar neseniai buvo brūzgynai, dabar aptvarkyta. Mano požiūriu - vienas labiausiai vykusių tvarkymų, paliekant brandžius medžius, bet nušluojant krūmokšnius. Nenuplikinant absoliučiai.

Po apsilankymo pas antikvarą
darbinyks
gedas
...matyt jau neužilgo startuos kuklus mažutis patreonas, su keletu rubrikų (kas norite - galite siūlyti, kas būtų įdomu paskaityti)*
O viena iš jų - #kolekcionieriaus_kampelis
...tikiuosi taps nuolatine. Ten apžvelgsiu tiek įdomesnes naujienas kolekcionierių pasaulyje, tiek preparuosiu/nagrinėsiu kurią iš naujesnių gautų/įsigytų fotoreliktų, dokumentų ar pan.

Šiuo atveju čia matome Girkalnio dviratininko pažymėjimą 1937-iesiems, porą Raseinių autobusų parko nuotraukų (maršrutas Šiauliai-Raseiniai), smetoninį kombainą javapjūtės metu (tesimato jį tempiantis traktoriukas), pagrindinę melioracijos-kelių tiesimo jėgą - zimagorus-grioviakasius. Beje, vienoje iš nuotraukų - ar tik ne garsioji "kalamaška" - nedidelis vienkinkis arklinis vežimas, patogus išversti gruntui - su tokiais darbuotas dar ir tiesiant Žemaičių plentą.



Rusų-japonų ir I-ojo pasaulinio karo vaizdai Lietuvos literatūros ir meno archyve
carinis
gedas
   
Karštymety turėjau malonumą apsilankyti Lietuvos literatūros ir meno archyve, išgirdęs gandų, kad ten saugomas geras pluoštas unikalių Rusijos-Japonijos ir I-ojo pasaulinio karo fotografijų. Darytų kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus, savo laiku patekusio į abi mėsmales.
Nenusivyliau - įspūdingos: man bene labiausiai patiko lengvai sutrikę pėstininkai, apžiūrinėjantys naujovę - Rdultovskio granatas (RG-14). Pasirodė jos carinėje armijoje 1915-1916 žiemą.* Išdavinėdavo ne visiems, o grenadieriams - t. y. kiekvienoje kuopoje suformuotiems grenadierių būriams (apie 53 karių).
šiek tiek apie granaatas ir jų mėtymąCollapse )

   
Na, bet užteks apie carinių granatų ypatumus - ten pat radau ir pirmųjų marlinių rusų dujokaukių naudojimo instruktažo vaizdų, šiek tiek Kinijos, japonų karininkų (vienam nelaisvėje paliktas šaltasis ginklas), berods eršketas garlaivio ir Amūro upės fone, prekiautojai sabalų kailiukais ir t.t. ir pan. - yra ko pažiūrėti.
Žinoma, čia tik nedidelė dalis viso gėrio, kurį vartyk-tyrinėk. Kai kurios žiaurokos - lavonų užkasinėjimo komandos mielai fotografuodavosi negyvų kūnų kalno fone. Dauguma - pilnos tyrinėtojams taip mielų istorinių smulkmenų - daiktai, laikysena, drabužiai. Apie daugelį - net nepagalvoum, jog tokias gali rasti Literatūros ir meno archyve.
Šnektelėjom ir su čia pat iš skyriaus į skyrių bėgiojančiu Juozapu Blažiūnu, akivaizdžiai priklausančių tai kohortai žmonių, kuriems istorija įdomi pačiupinėti-patyrinėti ne tik teoriškai ir ne tik darbo metu.
dar šiek tiek vaizdų - japonų karininkai, erškeetas, sabalų kailiukai...Collapse )
*Berods pats Karnavičius (matomas nuotraukoje, su akiniais-ūsais) būtent tą žiemą pakliuvo vokiečiams į nelaisvę. Įdomu, kaip išliko, kas išsaugojo jo negatyvus.

Rise and Kill First
maropaukštis
gedas
Labai įdomi knyga, ypač prisimenant skambius pernykščius Irano generolo Kasemo Suleimani ar branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizedo nužudymus. Iš kurių matyti, jog nelabai kas ir keitėsi nuo knygoje aprašomų aktualijų.
Knyga apie Izraelio slaptųjų tarnybų vykdytas (-omas) tikslines žmogžudystes - nuo pokarinio nacių budelių medžiojimo iki dabartinių droninių smūgių iš oro.
Pavykusias ir nepavykusias (pvz., pasikėsinimo į Sadamą Huseiną operacija). Raketų ir atominio ginklo kūrėjų-mokslininkų arabų valstybėms medžioklė. Pasikėsinimai į karinius ir politinius veikėjus. Karštligiška teisinių formuluočių (lyg ir) pateisinančių tikslines žmogžudystes paieška - kai įtariamojo nužudymas prilyginamas savigynai, paremtai Talmudo eilutėmis "Jei kas ateis tavęs nužudyti, pakilk ir nužudyk jį pirmas."
Daug ir daugel ką paaiškinanti, liūdinanti, atskleidžianti, mirganti neįtikėtinais nutikimais ar nežinomomis jų smulkmenomis (šaltinių sąraše vien interviu su žvalgybininkais sąrašas -smulkiomis raidėmis-užima gerus porą puslapių). Vietomis ciniška ("jeigu vaikams lemta verkti, geriau tegul tai nebus žydų vaikai"), negailestingai atvira, neieškanti pasiteisinimų ir nekurianti iliuzijų.
Nuplėšianti patosą, apgaubusį daugelį legendinių Izraelio specialiųjų operacijų, pvz., garsiojo 1973-iųjų balandžio reido (operacija "Jaunystės pavasaris"), kai 30-ies komandosų grupė, pasidalinusi į šešias grupes, išsilaipinusi iš jūros, prasmuko į Beirutą ir išžudė "Juodojo rugsėjo" vadeivas. Tačiau ir pati patyrė nuostolių - žuvo du kariai, dalinai dėl to, kad operacijoje dalyvavęs civilis vairuotojas, išsigandęs šūvių, anksčiau laiko spruko iš įvykio vietos.

Vietomis kraipai galvą - darsyk įsitikinęs, koks vidinis skruzdėlynas ir kivirčai verda Izraelio viduje - tačiau išoriniam pasauliui sumaniai demonstruojama olimpinė vienybė.*
...vietomis stebina žudikų ironija - karo istorija besidominčiam Egipto karo atašė Jordanijoje žydai pakišo Heinzo Guderiano knygą "Achtung Panzer" - kuri sprogo atašė rankose.
...vietomis sukrečia smulkmenos - pvz., garsaus latvių lakūno, aviacijos konstruktoriaus, bet ir - budelio, dalyvavusio masinėse žydų žudynėse - Gerberto Cukurso medžioklė Brazilijoje. Penki "Mosado" agentai įviliojo jį į apleistą sandėlį, bet šis, vos peržengęs slenkstį, suvokė kas laukia ir, apsisukęs, bandė sprukti atgal. Neišsiveržė tik dėl to, kad trys (!) agentai iš išorės užrėmė duris, kol du bandė suraityti jį viduje (vienam jų latvis nukando pirštą, bet ir pats buvo uždaužytas plaktuku).
...ar Otto Skorcenio, legendinio nacių diversantų vadeivos verbavimo (taip, buvo užverbuotas Izraelio žvalgybos) 1964-aisiais smulkmenėlės "Skorcenis buvo gigantas. Tiesiog milžiniškas. Ir aiškiai galingas fiziškai.<...> mane sukrėtė du momentai. Pokalbio metu jis ėmė ieškoti savo užrašų knygelėje telefono numerio, kurį ketino man perduoti. Netikėtai, jis išsitraukė iš kišenės monoklį ir įsistatė į dešinę akiduobę. Ir tuomet, su savo gigantišku ūgiu, randu, agresyviu žvilgsniu, ėmė atrodyti pačiu tikriausiu nacistu."

Tačiau labiausiai į akis krinta desperacija, strateginė aklavietė, blaškymasis nuo tikslinių žmogžudysčių serijų, atsakant į teroro aktus, prie mėginimo visą išspręsti derybomis. Ir suvokimo, kad nė vienas receptas iki galo nesuveikia. Tačiau kartu - kad jei pergalė neatrodo įmanoma, reikia stengtis bent nepralaimėti.***
Nors specialiųjų operacijų taktinė sėkmė neretai tik pakenkia strateginei situacijai: "Žvalgybos pasiekimai daugeliui Izraelio lyderių sukėlė iliuziją, kad slaptos operacijos gali tapti strateginiu, o ne taktiniu instrumentu ir gali būti naudojamos vietoj diplomatijos, sprendžiant geopolitinius, etninius, religinius ir nacionalinius konfliktus...<...>Izraelio žvalgybos istorija, aprašoma šioje knygoje - tai visa eilė įspūdingų taktinių pasiekimų ir tuo pat metu - siaubingų strateginių pralaimėjimų."


Read more...Collapse )

Pasiruošimai Tauragės apšaudymui 1941 06 21
stebetojas
gedas

1941-ųjų birželio 21-oji, vokiečių artileristai, kažkur Lauksargių apylinkėse, už tvartelio, neskubriai ruošiasi būsimai nakčiai - Tauragės apšaudymui.
Man tik įdomu koks čia kalibras - juk ne 10,5 cm lengvosios lauko, o 15 cm sunkiosios haubicos? Ar įmanoma daugmaž nusakyti pagal žmonių/gilzių matmenis nuotraukoje?
UPD
Gintaras (Gunas): tai sFH18 150 mm užtaisai<...>Šitos dėžės turbūt iš dažniausiai dabar pasitaikančių kolekcininkams iš vokiškos amunicijos taros.


 
Me:
Bet vokiečiai, žiūriu, gana skrupulingai pasiskaičiavo, kiek sviedinių paleido "X valandą" - pvz., tik viena 269 artilerijos pulko baterija šitaip nakčiai pasiruošė "daugiau nei 350 sviedinių". Tauragei kliuvo stipriai, teoriškai šešios pulko baterijos turėjo paleisti virš 3 tūkst. sviedinių...

Manšteino tankų reidas (3): 4,7 cm (?) ties Betygala 1941 06 24 pavakarę
Pz38t
gedas


...kartais pavydžiu laisvės literatūrinių tekstų rašytojams - sumanai ką - ir brūkšteli (per daug) nesukdamas galvos.
O čia žmogus turi pusdienį/dieną/dvi duotis po dokumentus, ieškodamas iš kur, iš kur po galais ties Betygala, 1941 06 24-osios pavakarę, vokiečių 290 pėstininkų divizija (502-asis pulkas) be sau įprastų 3,7 cm vokiškų patrankų,* prieš sovietus dar išsitraukė ir labai jau neįprastų 4,7 cm kalibro prieštankinių patrankėlių.**



Na taip, kai kurie Wehrmachto pėstininkai turėjo tokios egzotikos, pvz., neblogų prancūziškų žaisliukų, bet ne 290-oji divizija. https://en.wikipedia.org/wiki/47_mm_APX_anti-tank_gun
Pastaroji, tiesa, turėjo kiek savaeigių prieštankinių mašinų - Panzerjäger 35R (vokiečių sukonstruotas frankenšteinas iš prancūziško R35 tanko ir čekiško 47,7 mm pabūklo). Bet šios malėsi kažkur toli užnugaryje, sunkiai įveikinėdamos brastą per Dubysą ir dar sunkiau - stačius upės šlaitus.
Be to, tekste aiškiai kalbama tik apie prieštankines patrankėles - Pak-us. O ir lėtaeiges-savaeiges mašinas javų laukas (kuriame iš šaudytasi su sovietų tankais) būtų nepaslėpęs - lengvas taikinys priešui.
O čia juk smulkmenėlė, trupinukas knygos mastu - 5 simboliai "4,7 cm". Bet laiko suėda kaip miniatiūrinė juodoji skylė. Ir kol kas be rezultato.

*290-osios divizijos Kriegsliederungas lyg ir nerodo jokių papildomų patrankėlių buvimo, tik įprastas 3,7 cm. Na, dar po šešetą 7,5 cm lengvųjų pėstininkų patrankėlių ir po porą 15 cm sunkiųjų.

**Kuriomis, pritykinę, iš pasalos javų lauke, sušaudė prošal važiavusią sovietų koloną (ši skubėjo Raseinių link). Paėmė ir kiek belaisvių.
Bet po to jau patys nešė kudašių nuo link jų pasukusių dviejų sunkiųjų sovietų tankų ("su milžiniškais bokšteliais"). Vienas šių monstrų, vokiečių tvirtinimu, atlaikė 72 pataikymus (paskutinius - jau iš 75 m atstumo) ir tik aukštų javų priedanga vokiečių artileristams leido pasitraukti sąlyginai nenukentėjusiems artimiausios aukštumos link ir ten paskubom įsirausti.

Manšteino tankų reidas (2): Karšuvos girios keliai
Pz38t
gedas
 
Karšuvos girios keliukai: pora vaizdelių iš "lietuviškos" pusės - jaukūs ir savi, tiek vingriais smėlyje, tiek paskendę samanose.
 
Ir - tiesūs it strėlės prūsiškai-vokiški: lygutėliai, kuriais ir šiandien, po šitiek metų, gali važiuoti beveik kaip plentu (kur neišmaurojusi miškakirčių technika).
Gaila tik - kol kas neradau kur pasiskaityti apie tai kaip buvo tiesiami ir tvarkomi šie Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių miško keliukai, jo tiek išturėjo. Net naujojojoje Romualdo Deltuvo "Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje" neradau.
Bet nenuostabu, kad vokiškoje miško pusėje 1941 m. birželį be didesnio vargo susigrūdo dvi* Wehrmachto 56-ojo tankų korpuso divizijos (8-oji tankų ir 290-oji pėstininkų) - kokie 35 tūkst. karių, su
daugiau, nei 5 tūkst. mašinų (1 tūkst. lengvųjų, 2 tūkst. sunkvežimių, 2 tūkst.) motociklų.** Ir tai dar be korpuso dalinių ar kokių zentininkų su savo pusvikšriais vilkikais.
Ir jei tankai (bent didžioji jų dalis) nužlegsėjo patogiu plentu nuo Pašvenčio Jurbarko link, tai bent gera dalis 290-osios pd mašinų turėjo brautis va šiais keliukais (čia matomi "lietuviški keliukai" visai neatsitiktiniai - pafotografuotos tos konkrečios pasienio vietos, kurias kirto vokiečių pulkai).
Galima tik įsivaizduoti kimius gerklinius vokiškus keiksmus, kai mašinų kolonos pajudėjo mažiau civilizuotais keliukais (sovietų darbo batalionų kareivėlių daugelyje vietų dar rūpestingai užverstais medžių savartomis, siekusiomis ir dešimtis, šimto metrų ilgį).
*Tiesa, trečioji (3-ioji motorizuotoji) jau nebetilpo, liko anapus Nemuno, Trapėnuose.
**Įprastoje Wehrmachto pėstininkų divizijoje turėjo būti 394 lengvieji automobiliai ir 536 sunkvežimiai+530 motociklų (190 su lopšiu). Na ir, beje, nereikia užmiršti - kokie 5-6 tūkst. arklių su vežimais.
Tankų divizijoje, atitinkamai - 561 lengvoji ir 1402 sunkvežimiai+1300 motociklų (700 su lopšiais).