patrankininkas

gedas


Piknikas istorijos šalikelėje


[sticky post]Tataigi
patrankininkas
gedas
Dvyliktaisiais šio lj gyvavimo metais, rudenėjant, nusprendžiau, kad atėjo laikas prisistatyti. Nors kažkaip ypatingai lyg ir anksčiau nesislapsčiau. Esu Gediminas Kulikauskas, kadais krimtęs istorijos mokslus, o šiandien dirbantis Lietuvos muitinėje.
Domiuosi kasdienybės/buities ir karo istorijomis. Karo - tai pirmiausia Didžiojo/I-ojo pasaulinio (Rytprūsių operacija, karo veiksmai Žemaitijoje 1914/Dubysos mūšis 1915, Kauno tvirtovės šturmas ir kt.) II-ojo pasaulinio karo istorija Lietuvoje (Raseinių/Alytaus tankų mūšiai/"Brandenburgo" diversantų veiksmai).
Dar skaitinėju (anksčiau ir rašiau) mokslinę fantastiką, detektyvus (dabar labiau memuarus). Periodiškai brūkšteliu vieną kitą straipsnį žurnaluose "Verslo klasė" ir "Iliustruotoji istorija" (jų anonsų čia irgi pasitaiko, pastaruoju metu - gausiau nei kitų įrašų).
Jau spėjau išleisti ir dvi knygeles - "Apelsinų kontrabandą" (2013) ir "Elektros boikotą" (2015). Dabar rašau dar porą. Ar prisidedu prie bendrų projektų - tiokių, kaip 2016 m. pasirodžiusi "Halė. Vilniaus turgaus istorija".
   
dar kiek asmeniškumųCollapse )

Rūstybės diena
lankininkas
gedas
Anadien apsilankius Medininkų pilyje didelį įspūdį padarė monumentalioji Giedriaus Kazimierėno "Rūstybės diena" - Žalgirio mūšį Šilingo kronikos motyvais vaizduojantis paveikslas.
Gausybė simbolinių detalių, fone skambant "Christ ist erstanden"...Čia ir į Kryžiaus žygį skubančių jau krikščioniškų Europos šalių virtinė... Vedama pirmyn popiežiaus-skeleto ant pamėkliško žirgo griaučių.

  
Ir karo trimitus pučiantys angelai...
Mūšis po vėliavomis, sriagė su kalaviju, vienuolis mėnulyje ir kiti paveikslo fragmentaiCollapse )

Žodžiu yra į ką pažiūrėti. O kaip pasakoja pats dailininkas:
///
Kryžiuočiai, manydami, kad laimi mūšį, užtraukė pergalės himną Christ ist erstanden (Kristus prisikėlė). Dešinėje – Lietuvos ir Lenkijos riteriai, eidami į mūšį, gieda senąjį himną Dievo Motina (Bogurodzica). Abiejų choralų autentiškų natų ir žodžių fragmentai paveiksle panaudoti kaip prasminis autentiškas kodas. Nesunku įsivaizduoti viena prieš kitą žygiuojančias milžiniškas kariuomenes, giedančias savo himnus. Tačiau paradoksas – jos garbina tą patį Dievą. Ir tie himnai, didingieji choralai, vis garsėdami ima susilieti į absurdišką garsų kakofoniją, kuri galop paskęsta siaubingo mūšio triukšme ir chaose...“

Kryžius 1944-ųjų lietuvio sodyboje
vietnam
gedas
...tuoj turėsiu visą kolekciją...:)
Tikriausiai pamenate Gediminaičių stulpų 1944 m. lietuvio sodyboje istoriją? Jų istoriją aprašiau žurnale "Verslo klasė pernai metų gegužę:
trumpa ištrauka ir nuorodą į visą strp VŽ premium aruoduoseCollapse )

...tačiau kaip matyti, būta ir kitokių. Čia sakyčiau, net savotiška Keltų kryžiaus forma...:)
Irgi 1944-ieji, tik jau visai kitas Lietuvos kraštas, nebe Raseiniai.
Ką gi, reikės apsilankyti ir čia.

Respublikos pasiuntinybė Maskvoje
patrankininkas
gedas
Respublikos (Lenkijos - Lietuvos Respublikos) pasiuntinių namai Maskvoje - pastato architektūra daug pasako apie abiejų valstybių santykius. Jam teko daugel regėti, kad ir tokius epizodus...
///
Minia kurį laiką nelietė tik Respublikos pasiuntinybės namų, labiau panašių į nedidelę tvirtovę. Kaip vėliau prisiminė patys pasiuntiniai „prie tvorų, iš visų pusių apsaugai pastatėme haidukus, o patys pasiruošėme mirti, nesitikėdami išgyventi iki kitos dienos... Mūsų brolių lavonai gulėjo aplink pasiuntinybę; juos matydami nusprendėme gintis iki paskutiniųjų“
Maskvėnai kurį laiką pasiuntinių nepuolė, nes baiminosi, kad, juos išžudę, sukels neišvengiamą karą su Respublika. Be to, lenkai miestiečiams šaukė, kad jei šie juos drįs pulti, tai bajorai padegs savo namus, kad kiltų gaisras ir supleškėtų visas miestas, o patys sės ant arklių, išjos į gatves ir kausis iki paskutinio atodūsio.
Galų gale minia nusprendė atsigriebti puldama greta pasiuntinybės įsikūrusių lenkų Kazanovskių namus. Šie maldavo pasiuntinių išgelbėti juos, tad Respublikos diplomatai galų gale įsakė tvoroje pralaužti skylę ir pro ją vieną po kito įsileido tautiečius. Tad į Kazanovskių kiemą įsiveržę rusai nebespėjo sučiupti šios Respublikos bajorų šeimos. Ir nors vienas maskvėnas dar spėjo ietimi nudurti užsižiopsojusį Kazanovskių haiduką, bet ir pats krito nuo taiklios pasiuntinybės šaulio kulkos.
Tai įsiutino minią – maištininkai jau ėmė kapoti ir pasiuntinybės vartus, bet atskubėję bojarinai įkalbėjo miestiečius palikti pasiuntinius ramybėje.
///
...kurie aprašyti, tikiuosi, mugėje jau pasirodysiančioje knygelėje "Respublika prieš Maskvą". Taip, tai anonsas.

Halė. Vilniaus turgaus istorija
darbinyks
gedas

Vilniaus Halės turgui šiemet sukako.. 110. Tokiais atvejais privalu ne tik šampanas, bet ir knyga, tad kiek prisidėjome prie turgaus šeimininkų ir "Aukso žuvų" leidybinio sumanymo, nes rašyti apie turgų ir raugintų agurkų pardavinėjimo ypatumus - visada įdomu.
Tiesa, kiek netikėtai ilgai teko ieškoti turgaus įkūrimo datos - o ji nutiko 1906 m. birželio 1-ąją.
Na, o vakar įvyko knygos pristatymas. Kiek gaila, bet berods atviroje prekyboje knygelės nebus (UPD - Knygų mugėje bus paprekiauta per atskirą pristatymą).

P.S. Čia man kai kas dūrė pirštu, kad tradiciškai skelbiu ir naujų darbų ištrauką, tad tebus - šiek tiek apie baisųjį 1916-ųjų laikotarpį, kai vilniečiams į akis žvelgė bado šmėklą, o miestą okupavę vokiečiai pažėrė įdomių patarimų ir parėdymų - vienas tokių už šiandien sveikuolišką laikytina sėlenų duoną prieš šimtmetį Vilniuje būtumėt gavę cypės...
Kodėl Vilniaus kepėjams 1916-1917 drausta laikyti sėlenųCollapse )




dar kiek knygos vaizdųCollapse )

Svarbiausia – degtinė (valstybinis monopolis tarpukario Lietuvoje)
ein revolver
gedas
Redaktoriui maloniai leidus, o "Verslo klasei" laimingai pasiekus ir ūkanotojo Antakalnio šlaitus, pranešu, kad žurnale be kita ko bus ir maniškis strp. apie valstybinį degtinės monopolį Lietuvoje. Labai susispaudęs (iš 30 tūkst. ženklų telikę 1/3, iš 27 iliustracijų - 2), bet dar įšokęs į nuvažiuojantį 2016-ųjų žurnalo traukinį. Nieko baisaus - trečioje knygoje apie smetoninę Lietuvą (ji kada nors vis vien pasirodys) bus pilnakraujė versija.
O maloniems skaitytojams - maža ištrauka apie monopolio įvedimo skandalus (jų buvo ir daugiau). Visai kaip dabar, visai kaip pas žmones - šių dienų internetiniai portalai tikrai būtų turėję temų skambiom-rėkliom antraštėm ir tų dienų Lietuvoje.
Nuotraukoje - tarpukario valstiečiai švenčia Velykas, vaišina dviračiai pravažiuojančius kaimynus (vienas kurių matyt ir pafotografavo), užkandai - ant durų pakabinta gera ringė dešros (dar kiek papjaustyta ir ant stalo). Viskas ūkiška, paprasta ir nuo širdies.

///
„Kortos ir degtinė – taip pat gana žymus pajamų šaltinis – 1931 m. žiemą rašė „Lietuvos aidas“ – Jis stovi pas mus pagal savo didumą trečioj vietoj. Kortos, žinoma, imant valstybiniu mastu ne kiek teduoda. Svarbiausia degtinė.“
Sunki pradžia – nuskriausti ekonomiškai, demoralizuoti „geografiškai“
Lietuviškos „skaidriosios“ pradžia buvo sunki – greito pelno negauta, nes net 1923 m. pabaigoje dar neveikė Panevėžio ir Telšių spirito gamyklos. Tad ir biudžetas nesulaukė visų suplanuotų 36 mln. auksinų.
Be to, Valstybinių monopolių valdybą netruko užsipulti vietos spirito gamintojai, gaižiai priekaištavę, kad ši „pasielgusi originaliau už visas kitas pasaulio valstybes“ – be jokių derybų su vietiniais viešose varžytinėse prisipirko pigaus užsieninio spirito žaliavos. Dėl to šalies ūkiui tekęs didelis smūgis, nes „Daugybės pereitų metų derliaus apipuvusių ir sušalusių bulvių nėra kur dėti.“ Dėl to likimo valiai paliktos 33 vietinės spirito varyklos (kurių teliko veikti 14), 19 spirito valymo įmonių, keli šimtai kvalifikuotų ir 5 – 6 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų. Dėl to „nustojo kilti dūmai keletui dešimčių dirbtuvių Lietuvoje, taip puikiai išdirbančių perteklių mūsų derliaus bulvių ir grūdų, duodančių galybes trąšų laukams ir dėl to gausingą derlių.“
O juk lietuviškasis bulvių – rugių spiritas geriausias pasaulyje, bet, žinoma, savo kainomis negalėjęs konkuruoti su „iš atmatų dirbamu kažkokiu lenkišku – olandišku žaliaviniu spiritu“, už kurio laipsnį teprašyta 11 – 13 ct. Ir kurio pardavimą premijomis remia tų šalių vyriausybės.
Už lietuvišką, geriausios rūšies, valytą spiritą, su pristatymu teprašyta po 22, 5 ct. Tokia ir didesnę kainą saviems gamintojams be problemų moka Vokietija, Latvija, Estija. Bet Lietuva, žinoma turinti perteklių aukso valiutos, kuria parėmusi laimingas Olandiją ir Lenkiją, remdama šių žemės ūkį ir pramonę.
Valdžios atkirtis ir geografinis demoralizavimasCollapse )

Viena Dubysos mūšio (1915) istorija
ein revolver
gedas
Dubysos mūšis - jaunas antrojo bavarų karališkojo ulonų pulko... ulonas Georgas J. Baumülleris 1915 06 11 (14) siunčia savo ir kovos draugų atviruką-fotografiją mielai panelei Hannai Egeling, kuriame dėkoja už siuntinį, o ypač - už citrininį vandenį (t.y. limonadą).
Vos po poros savaičių, birželio pabaigoje panelė, reikia manyti, drebančia ranka, ties jaunuoju draugu pieštuku "deda kryžių" - šis žuvo antroje birželio pusėje "Dubysos apylinkėse"... Gal kada atrasiu tarp tenykščio slėnio kapinių ir nelaimingojo ulono kapą - būtų geras šios istorijos tęsinys.
Iki susitikimo ketvirtadienį* :)
Bretto Butterwortho kolekcijos fotografija.

*...nes kviečiu ketvirtadienio (2016 11 16) vakarą (17 val.) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pasikalbėti apie karą - arba vieną Didžiojo karo mūšių Žemaitijoje - Dubysos kautynes. Ir dar šį tą.
Renginio info: http://www.mab.lt/lt/naujienos/1740











Pasakojimas bus spalvingas, iliustruotas ne tik vaizdais, bet ir daiktais (aha, mūšį galėsite pačiupinėti). Na ir, žinoma, bus gera proga susitikti visai gausiai I-ojo pasaulinio karo Lietuvoje fanatų bendrijai! :) Bus ir knygų pirkimui (gal nelabai apie I pasaulinį, bet užtai susijusių su lektorium -
"Apelsinų kontrabanda", "Elektros boikotas").

pabandėm ištarti
ein revolver
gedas


Žvelgiant į tarpukario - ir šių dienų Lietuvą labai krinta į akis "valstybės" devalvacija. Anuomet žodžiai "valstybinis" daugeliui reiškė naują, tvirtą ūkišką tvarkymąsi ir tokio tvarkymosi rezultatą.
Tai buvo laikai, kai įvedant valstybinį degtinės monopolį pabrėžta ne tik/ne tiek didesnio pelno nauda (nei surenkant "akčyžę"), bet ir galimybė savo rankose turėti spirito gamybą, „kurią galėsime reguliuoti, kaip norėsime." T. y. - "mes galėsime". T. y. , valstybė - tai mes.
Todėl „valstybinės“ produkcijos, kad ir monopolinės, brangesnės, laukta su nekantra - ir kaip naujos-savos- lietuviškos. Ir kaip (nustebsite) kokybiškos - privatūs gaminiai anuomet automatu nereiškė kokybės. Juolab, kad daugeliu atveju buvo pusiau namudiniai. Ir nelietuviški.
Beje, cariniai gaminiai (nežiūrint neigiamo požiūrio į priespaudinį režimą) daugeliui tuo metu irgi buvo kokybės etalonu, ypač atsižvelgiant į kainos/kokybės santykį.
Gi tarpukaris - buvo laikai, kai valsčiaus raštininkas, atvykus revizijai, pasibėgęs į laukus, nusišaudavo iš revolverio, radus valsčiaus ižde poros šimtų litų (apie 580 eurų) pereikvojimą. Laikai, kai pažinčių skiltys mirgėjo norinčių tekėti už valdininko skelbimais.
Negali sakyti - anuometis smetoninis laivas irgi pamažu apžėlė samanomis - vėlyvuoju laikotarpiu užuominų apie biurokratiją, neefektyvumą ėmė rastis vis daugiau.
Bet sovietmetis iš viso išugdė įprotį į "valstybę", "valstybinį" žiūrėti kaip į visuomenę apkėtusį griozdiškai absurdišką nerangų aparatą, daugiau naštą, nei naudą žmonėms. Gaminantį ne tik tokius pat įstatymus, bet ir niekam tikusią produkciją.
Kas gi nutiko po to su mumis, startavusiais su nauja viltimi ir kažkada traukusiais "Lietuvos valstybė – pabandyk ištarti"? Nieko ypatingo - tik abipusių nuoskaudų šaknys suardė pamatus. O tada tiesiog išsivaikščiojome, nes pasaulis platus. Geriausiu atveju - kad vėl, kaip Lietuvos krepšininkai, susiimtume ketvirto kėlinio pabaigoje - ir garbingai, didvyriškai pralaimėtume.
P.S.
Nieko labai naujo. XIV a. kryžiuočiams apsiautus kurią Panemunės pilį, jų įgulos derybų metu priešus painformuodavo, kad iškart tikrai nepasiduos - mat su kunigaikščiu yra sutarta laikyti tvirtovę tiek (dienų), kiek pakanka surinkti skubiai pagalbai apsuptiesiems padėti. Kitaip kunigaikštis juos nubaus. O va jei kunigaikštis per sutartą terminą nepasirodys - jau galime kalbėtis. Abipusiai įsipareigojimai ir žodžio laikymasis.
Pralaukę minėtą terminą, net jei kryžiuočiai ir nepuldavo, pilėnai kartais nakties metu tiesiog...išsivaikščiodavo (Pieštvės atvejis). Trečiasis kelias - nei už kunigaikštį, nei po kryžiuočiais - "kas sau". Neilgam, žinoma - kryžiuočių supleškintą pilį po kurio laiko juk reikėdavo kažkam atstatyti...

Nukritę iš dangaus - įdomiausi tarpukario Lietuvos oro incidentai su užsienio orlaiviais
ein revolver
gedas
Už šios temos - incidentų su užsienio orlaiviais tarpukario LIetuvoje - "užsikabinau" tarp savo skaitmeninės kolekcijos atradęs įspūdingą bombonešio "Friedrichshafen G III a" fotografiją. Spalvinga istorija (kurią, kaip daugelį kitų, aprašiau šviežutėlėje "Iliustruotoje istorijoje". Lėktuvu, beje, skrido ir Frydrichas Plattenas, šveicarų komunistų lyderis ir asmeninis V. Lenino draugas.
Įspūdingiausiu Lietuvos kariuomenės trofėjumi tapo didžiulis vokiškas bolševikų bombonešis, 1920 m. pavasarį pašautas virš Kauno.
Padėtis tuo metu buvo įtempta: nors karas su bolševikais buvo beveik pasibaigęs (rengtasi rašytis taikos sutartį), bet visu smarkumu kautasi su lenkais. Pastarųjų lėktuvai tais metais bent du kartus mėgino bombarduoti Kauno aerodromą. Tad kai 1920 m. kovo 10 dieną virš Kauno pasirodė didžiulis dvimotoris lėktuvas, jį tuoj pat pasitiko šūviai. Štai kaip incidentą aprašė lakūnas Simas Stanaitis: „...leidžiantis saulei pastebėjome nuo Ukmergės plento artėjantį didžiulį lėktuvą. Jam skrendant virš aerodromo, šaudėme kas ką turėdamas. A. Stašaitis puolė į stovėjusį tik ką iš užduoties grįžusį LVG C VI ir į nekviestą svečią pylė iš žvalgo kulkosvaidžio. Šūviai buvo taiklūs.“
Pašautas lėktuvas ėmė lėtai leistis, o lietuvių lakūnai, griebę ginklus, sėdo į automobilį „Mercedes“ jo persekioti, mat suprato, kad toli nuskristi kulkų kliudytas didžiulis orlaivis negalėjo. Netrukus lėktuvas buvo aptiktas netoli Kauno IX-ojo forto – nukritęs į pievą ir apsivertęs aukštyn ratais.


O čia dar atskubėjo sukaktuvės - prieš 11 metų, 2005-ųjų rugsėjį Lietuvoje nukrito sovietų  rusų naikintuvas Su-27. Kilo idėja pasidairyti po tarpukario Lietuvos kronikas ieškant straipsniui panašių incidentų.
Dieve, ko aš tik ten neradau... Pažeme virš Lietuvos sklandžiusį vokiečių balioną su negyvais oreiviais... Bolševikų naikintuvą "sopwith", sparnais nurėžusį porą km telegrafo stulpų... ...Katastrofą, kurios metu lietuvių lakūnai sugebėjo išsigelbėti, ko gero vieninteliai pasaulyje, valdydami degantį lėktuvą išlipę ir balansuodami ant jo...sparnų:
išprotėjęs lakūnas, Trukijos diktatorius ir užminuotas lėktuvas JurbarkeCollapse )

Paminklas Alui Jolsonui Seredžiuje
patrankininkas
gedas
   
Seredžiuje tuoj bus vienu paminklu daugiau* - šeštadienį (spalio 15 d.), 12 val. buvusios Seredžiaus sinagogos vietoje bus atidengtas paminklas bene žymiausiam šio krašto žydui - garsiajam Alui Jolsonui. Kas apie jį negirdėjo - galite pasiskaityti čia:https://lt.wikipedia.org/wiki/Al_Jolson
Kaip gyvenimas pavėtė šį žmogų, galima spręsti, kad ir iš šio biografijos momento: 1894 m. kartu su motina Nome Eta Cantor emigravo į JAV ir įsikūrė Vašingtone, kur jo tėvas jau dirbo rabinu Talmud Torah sinagogoje, tačiau motina mirė tais pačiais metais. Jaunasis Asa ir jo brolis Hiršas buvo septyniems mėnesiams atiduotas valstybės globon, kur vaikų namuose jie susipažino su Al Reeves, kuris juos supažindino su šou bizniu. 1897 m. abu broliai pradėjo elgetauti ir dainuoti gatvėse. Didžiąją dali uždirbtų pinigų išleisdavo bilietams į Vašingtono nacionalinį teatrą. 1898 metais, Ispanijos-JAV karo metu, dainininkas su savo broliu pirmąsyk pasirodė muzikiniame reviu kareiviams Niujorke.



Truputis apie sinagogą - ji statyta 1930-aisiais, tad dar 1894 m. į Ameriką emigravęs Alas taip ir neperžengė jos slenksčio. Seredžiaus sinagogos atvaizdų nelabai žinau - tematęs vieną labai prastos kokybės fotografiją, tad - štai kaip ji atrodė brėžiniuose. Ir - galbūt būtų visai neblogai, nuo jos pastatymo žymeklio ("1930") pašalinti, hm, kadais privirintą kaimyninio pastato vartų laikiklį. Nekaip atrodo.
šį tą vertėtų pašalintiCollapse )
*greitosiomis suskaičiavau 4 paminklus miestelyje: 1) kryžius partizanams, 2) paminklas Palemonui, 3) Stasiui Šimkui 4) sovietų kariams + 2 koplytėlės

?

Log in